kunkolas

kunkólas sm. (1) J 1. burbulas: Gražiai ir stebuklingai žibėjo vandeny kunkoliukai, kai Belikas, susukęs iš popieriaus vamzdelį, ėmė pro jį leist į vandenį kvapą A.Vien. 2. spurgas; kabutis: Turėjo prisidėjęs marškinių, juostų, margų margesnių, pinamų ir nuaustų su kunkolais LzP. 3. ppr. pl. Gs sudriskę drabužiai, skudurai: Iš jo drabužių vien kunkólai paliko Grš.